Šv. Jurgio vėliava Žalgirio mūšyje

2008 m. spalio 6 d., pirmadienis

Sąjungininkų rikiuotė prieš mūšį

Tikėtina, būtent tokią nesudėtingą sąjungininkų rikuotę buvo sugalvojęs mūšiui vadovavęs Vytautas:
1. Centras. Lenkijos karaliaus Jogailos kariuomenė (būtų keista, jei karalius būtų "pastumtas" kur į šoną). Tai: 2 lenkiškos vėliavos ("Dvaro" ir "Gončia"), šv. Jurgio vėliava (už Vytauto pinigus samdyti čekai);
2. Dešinysis flangas. LDK kariuomenė. 30 lietuviškų vėliavų ir 10 totorių;
3. Kairysis flangas. Lenkijos "šauktinių" ("pospolite ruczenie") kariuomenė. Tikėtina, kad tikslus skaičius (kaip ir kovinis pajėgumas), Dlugošo smarkiai išpūstas- 47 vėliavos (viso 50, 3 paminėtos aukščiau). Iš jų 3 mozūrų, 2 vyskupų, ir net 25 "asmeninės" įvairių Lenkijos didikų vėliavos.

Lenkams ("pospolite ruczenie") delsiant rikiuotis mūšio lauke, šis planas lieka neįgyvendintas. Be lietuvių mūšio lauke rikiavosi tik čekai. Tokiu būdu, turėję stovėti centre, čekai atsidūrė kairiajame Vytauto kariuomenės flange.

Sąjungininkų flangų atsitraukimas


Ar pagal iš anksto paruoštą planą, ar spaudžiami kryžiuočių, Vytauto vadovaujamos kariuomenės flangai atsitraukia. Dešinysis flangas- 10 totorių vėlavų atlieka garsųjį "manevrą". Kairiajame flange stovėję čekai matomai irgi atsitraukia. Gal būt kartu su čekais "atsitraukime" dalyvavo ir kai kurios lietuvių vėliavos (3 "Smolensko pulkai").
Dlugošas:
"В то же время обратилась в бегство также и хоругвь святого Георгия на королевском крыле (kodėl "крыло", o ne "центр"? V.D.), в которой служили только чешские и моравские наемники и которую дали вести чеху Яну Сарновскому. Со всеми чешскими и моравскими воинами хоругвь ушла в рощу, где Владислав, король Польши, жаловал верных воинов рыцарской перевязью, и стояла в этой роще, не думая возвращаться в бой."








"Tinkamu laiku tinkamoje vietoje"

Atsitraukimo "manevru" sutriuškinę kryžiuočių grupuotę, į mūšio lauką sugrįžta 10 totorių vėliavų.
Pasak Posilgės (kryžiuočių) kronikos, netikėtai grįžę "pagonys" (būtent PAGONYS, o ne LIETUVIAI!) iš vienos pusės, "samdiniai" iš kitos suduoda kryžiuočiams triuškinantį smūgį. Pralaimimas "laimėtas" mūšis.
Tikėtina, kad grįžę totoriai smogia į kairįjį kryžiuočių flangą. Į dešinįjį flangą smogia "samdiniai"- šv. Jurgio vėliava (gal būt dar ir 3 "Smolensko pulkai" + Jogailos "Gončia"). Flanginiai Vytauto kariuomenės smūgiai netikėti ir mirtini kryžiuočiams. Galima daryti prielaidą, kad arba tai iš anksto paruošto plano dalis, arba itin aukštas vadovavimo kariuomenei lygis (o gal ir tas, ir tas...).

Kitokios mūšio schemos- lietuviai pabėgo, pagrindinis krūvis teko lenkams

Kitokios mūšio versijos (kalbant čekų samdinių- šv. Jurgio vėliavos- dalyvavimo mūšyje kontekste) su Lenkijos kariuomenės dalyvavimu mažiau tikėtinos:
1. Lietuviams sugrįžus ir smogus kryžiuočiams į kairįjį flangą, čekai prieš tai turėjo atlikti maršą lenkų užnugariu į priešingą flangą, link Liudvigsdorfo. KAM?
2. Čekai lieka savo vietoje, ir reikiamu metu smogia į kairįjį kryžiuočių flangą. Šiuo atveju lietuviai atlikę gilų reidą lenku užnugariu smogia į dešinįjį kryžiuočių flangą, ties Liudvigsdorfu... Priešingą, nei kovojo iki tol. KAM?


P.S. Pasak ordino šaltinių, mūšis vis tik Tanenbergo, a ne Liudvigsdorfo ... :)